Vilnius, 2010 m. gegužės 25 d. – Tarp vardų, kurie bus įamžinti skulptūroje „Laisvės kelias“, bus ir pavardės garsių asmenybių, kurios dalyvavo istoriniame Baltijos kelyje ir kovojo už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, o dabar savo noru prisidėjo prie pilietinio projekto „Laisvės kelias“. Skulptūra iškils toje vietoje, kur ėjo legendinis Baltijos kelias, ir simbolizuos susikibusių rankomis žmonių grandinę.
„Prisidėti prie šios akcijos nusprendžiau, nes pats dalyvavau Baltijos kelyje. Jo įamžinimas, priminimas bet kokiomis formomis yra sveikintinas, – teigia Baltijos kelio dalyvis, Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas. – Aš daug kartų kalbėjau, kad ir Baltijos kelio kryžiai turėtų būti įteisinti kaip paveldas… Todėl buvo malonu išgirsti apie štai tokį Baltijos kelio suaktualinimą, kuris realiai vyksta.“
Baltijos kelio dalyvio, režisieriaus Gyčio Padegimo teigimu, tokie projektai, kaip „Laisvės kelias“, reikšmingi, nes jie vėl telkia – ir ne pykčio, nusivylimo pagrindu, kas šiandien dažna, o iškelia pozityvius dalykus.
„Laisvės kelias“ – tai pozityvus telkimasis, – teigia režisierius G.Padegimas. – Aš prisidėjau prie projekto todėl, kad dalyvavau Baltijos kelyje ir man tai atrodo natūralu.“
Pasak projekto idėjos autoriaus Tado Gutausko, ši kolektyvinė skulptūra yra kovos už nepriklausomybę atminimas ir laisvės bei vienybės simbolis ateities kartoms. Tai – raginimas nepamiršti vienybės idėjų, padėjusių Lietuvai prieš dvidešimt metų išsikovoti laisvę. Kiekvieno asmens ar šeimos, parėmusios projektą, vardas ir pavardė ar šeimos pavardė bus įspausta plytoje, iš kurių bus sumūryta skulptūra, iškilsianti legendinio Baltijos kelio atkarpoje Vilniuje.
„Baltijos kelias yra unikalus. Jis negali pasikartoti. Niekada. Bet jei šis projektas bent dalimi pavyktų tokia dvasia, kokia ji buvo Baltijos kelyje, tokiomis emocijomis, ši interpretacija būtų fantastika“, – teigia R.Ozolas.
Prie šio pilietinio projekto jau prisidėjo ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių gyventojai, daugiausia lietuvių tautybės.
„Aš įsigijau plytą ne tik savo vardu, bet ir savo sūnui, kuris mirė 1991 metais. Jis neprieštarautų – mano vaikas
buvo pasiryžęs kovoti ir būtų ėjęs ir sausio 13-ąją… Jis buvo šito sukirpimo žmogus – mūsų žmogus. Manau, visi tie, kurie kovojo, tačiau kurių nebėra, turėtų būti įrašyti čia“, – teigia R.Ozolas.
Projektas „Laisvės kelias“ 2010 metų sausio 20 d. Vyriausybės nutarimu yra įtrauktas į Lietuvos valstybės atkūrimo paminėjimo remtinų renginių planą, projektui patronažą suteikė Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. „Laisvės kelią“ planuojama atidengti šių metų rugpjūčio 23 dieną minint Baltijos kelio 21-ąsias metines.
Apie autorių
Tadas GUTAUSKAS
Gimė 1970 m. Vilniuje. Baigė M.K. Čiurlionio menų gimnaziją, Vilniaus dailės akademiją. Studijavo Zalcburgo vasaros akademijoje Austrijoje, Karališkojoje vaizduojamojo meno akademijoje Stokholme (Švedija), Islandijos meno ir amatų koledže Reikjavike.
Sukūręs daugybę skulptūrų Lietuvoje ir užsienyje. Žinomiausi darbai Lietuvoje – pasaulio lietuvių vienybės simbolis – skulptūra „Vienybės medis“ sostinės Vingio parke, skulptūra „Lietuvos krepšiniui“ prie „Siemens“ arenos Vilniuje.
