Laisvės ugnelė, kuri uždegė širdis

Angonita Rupšytė, Sąjūdžio talkininkė, viena iš daugelio Baltijos kelio organizatorių
Kiekviena Tauta gyva tol, kol ji prisimena ir vertina savo istoriją bei ateitį. Tautos dvasia gali išnykti, jei mes kiekvienas ir visi kartu – Lietuvos vaikai  tapsime abejingi savo šaliai, kultūrai, istorijai, kalbai.

Nepriklausomybės idėja kaip ugnelė buvo saugoma ir nešama per visą Lietuvos istoriją. Jos negalėjo numarinti nei kalbos draudimas, nei didžiosios valstybės ne viena okupacija. Iš šviesiausių nacionalinio judėjimo istorijos gelmių, kultūros tradicijų, iš lūpų į lūpas, iš širdies į širdį, iš kartos į kartą ji buvo perduodama. Sąjūdžio atgimimo laikotarpiu Laisvės ugnelė uždegė daugelio žmonių širdis ir 1989 m. rugpjūčio 23 d. lietuviai, latviai, estai – 2 mln. žmonių, susikabinę rankomis, trokšdami Laisvės sau ir ateinančioms kartoms, išėjo į Baltijos kelią – kelią į Laisvę, kelią į Lietuvos, Latvijos, Estijos Nepriklausomybės atkūrimo kelią, į kelią – Baltijos kelio stebuklą. Buvome sujungti dvasios tvirtybe, kiekvienas buvome atsakingas už savo valstybės ateitį ir kiekvienas turėjo pasirinkimo kelią. 1990 metų kovo 11-oji atvertė naują istorijos puslapį – Laisvės atgavimo kelią, 1991 metais Laisvės siekimo kelias buvo apgintas nesitraukiant nuo šio siekio.

Suaugdami su savo istorija ir protėviais į vieną draugiją, suvokdami, kad  Lietuva esame mes, jos vaikai, prisimindami, kad Lietuva nedidelė, bet didelė jos TIESA – būti, išlikti Laisvai, kiekvienas iš mūsų, kiekvieną dieną, kiekvieną valandą, kiekvieną sekundę savo iniciatyva, aktyvia veikla ir jausdamas didžiulę atsakomybę už savo valstybę, jos ateitį kursime patys.

Manau, šis projektas suteiks kiekvienam žmogui, Tautos atstovui pabūti  „Laisvės kelyje”. Tegul skamba Lietuvos valstybės himno žodžiai „Iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia”.